šusterti

šusterti: 1 šùsterti, -ia (-na), -ėjo 1. žr. 2 šusterėti 1: Tik norėjo Jonas šustert šonan, pasipainiojo iš kur sausa šaka po kojų rš. | Kavojas visa vasarėlė – tik šùsters kur pamatęs, kaip nusukt norėdamas Mlt. 2. intr. netikėtai kristi, pulti: Kap šùster[ėj]au iš medžio, tai vidurius atkrėčiau, o dar̃ darbuit negaliu Nč. Šùsterna iš karto duobėn Dg. 3. tr. smarkiai numesti, bumbtelėti; plg. 2 šusterėti 4: Maišą miltų kad šùsterė[jo], tai tas net trūko Vrn. Nagi šùsterk ten kur nor ant aukšto [maišą vilnų], kad po kojų nesivalkiotų Pns. 4. tr. Lš staiga pašauti į krosnį: Kap šùsterė[jo] bandą duonos pečiun, tai ir razvažiav[o] Vrnv. Ragana atsigulė in ližės, o Jonelis ją šùsterė[jo] pečiun (ps.) Arm. 5. žr. 2 šusterėti 5: Šùsterk vandenio an ugnies Pns. 6. tr. prk. truputį duoti, kyštelėti: Šitam už gerą daiktą gali šùstert [kyšį] Lp. 7. tr. prk. sakyti, rėžti, drožti: Prakalbą aš jiem šùsteriu Dg.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

sustėrti — sustė̃rti intr. NdŽ; Ser sustingti: Berniukas iš išgąsčio sustėro rš. stėrti; apstėrti; nustėrti; pastėrti; sustėrti … Dictionary of the Lithuanian Language
šusterti — 2 šùsterti, ia, ėjo tr. pamainyti, sukeisti, šusti: Šùsterkim arklius galva galvon (be priedo) LzŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
apstėrti — apstė̃rti intr. BŽ158 apmirti iš baimės. stėrti; apstėrti; nustėrti; pastėrti; sustėrti … Dictionary of the Lithuanian Language
nustėrti — nustė̃rti intr. BŽ344, NdŽ, Grš, Km, Sb sustingti nusigandus, nustebus: Kai atsigręžė pažiūrėti, visas nustėro: degė dvaras J.Avyž. Visi iš pasibaisėjimo nustėro LzP. Sako, kaip nustė̃rę visi, kaip sutrenkė [perkūnas] Slm. Bet jis vis sėdi kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastėrti — pastė̃rti intr. 1. NdŽ sustingti sušalus, išsigandus, nustebus, sutrikus: Ko tu, vaikel, pastė̃ręs, gal sergi? Ktk. Kiek čia pabuvo ant šalčio ir pastėro kaip žvirblis An. Tik pastė̃ro vyras, kai pasakė, kad žandarai vartuose Alk. ║ NdŽ menk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
stėrti — stė̃rti, sta, o intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. stingti, stirti išsigandus, nustebus, sušalus: Kai prisimindavo seniau patirtas nuoskaudas, stėro jam rankos, ir jis liaudavosi dirbęs rš. | prk.: Stėro jiems sielos, ir siaubo apimtos gniaužėsi širdys rš. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias